Kaip teisingai: geoterminis šildymas, ar šilumos siublys?

Jei Lietuvoje išgirsite žodį geoterminis – greičiausiai bus kalbama apie šilumos siurblius. Geoterminis šilumos šaltinis ir šilumos siurblys tai nėra tas pats. Pagal „Eurostate” atsinaujinančių energijos šaltinių klasifikaciją geoterminės šilumos jėgainės ir šilumos siurbliai yra įrašyti atskirai. Tikroji geoterminė šiluma yra kilometrų gylyje, o šilumos siurblys naudoja grunte, ore, vandenyje sukauptą Saulės energiją. Tikros geotermijos panaudojimo pavyzdys gali būti pavyzdinė geoterminė jėgainė Klaipėdoje (1135 m. gylio gręžiniai, išgaunama 38° C temperatūra). 100 metrų gylio gręžinyje tikrosios geoterminės energijos galios rasime tik ~0,1 W/m2! Šilumos siurblys savo veikimui naudoja antrą termodinamikos dėsnį: šiluma iš šiltos vietos juda į šaltą. Tik čia procesas yra apverčiamas, o tam naudojamas kompresorius.
Šilumos siurbliai kaip šilumos šaltinį gali naudoti aplinkos orą, gruntą ar vandenį. Todėl jie yra skirstomi:
Oras-oras: iš išorės oro surinkta šiluma yra tiesiogiai šildomas patalpos oras.
Oras-vanduo: iš išorės oro surinkta šiluma yra perduodama centrinio šildymo sistemai (radiatoriams, grindiniam šildymui…)
Vanduo-vanduo: iš grunto ar gręžinio vandens paimta šilumos energija perduodama pastato centrinio šildymo sistemai.
Šilumos siurbliai vanduo-vanduo gali turėti kelių tipų kolektorius šilumos surinkimui: horizontalus ir vertikalus. Horizontalus kolektorius klojamas 1-1,5 m. gylyje. Jam pakloti priklausomai nuo sistemos galingumo, reikia nuo 2,5 arų žemės sklypo. Vertikaliam gi reikalingas vienas, arba keli mažesnio gylio gręžiniai. Kokio tipo šilumos siurblį rinktis, ir kokį kolektorių naudoti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sąlygas ir investicijos į šildymo sistemą dydį.